Lietuvių bendrinės kalbos kirtis ir jo žymėjimas

Vieno skiemens išryškinimas tariant žodį vadinamas žodžio kirčiu. Išryškintas skiemuo yra kirčiuotas, kiti skiemenys – nekirčiuoti, pavyzdžiui, žodžiuose nãmas, kálnas, mškas pirmieji skiemenys yra kirčiuoti, paskutiniai skiemenys – nekirčiuoti. Lietuvių bendrinėje kalboje žodis paprastai turi vieną kirčiuotą skiemenį. Kirčiuotas skiemuo žymimas trejopai: kairiniu („`“), dešininiu („´“) ar riestiniu („˜“) kirčio ženklu. Kirčio ženklas rašomas virš skiemens centro, kurį gali sudaryti vienas balsis ar dvigarsis.

Kiekybės požiūriu kirčiuotas skiemuo gali būti:

• trumpasis, jei skiemens centrą sudaro trumpasis balsis, pvz.: ràsti, nèšime, aks, gerùtis, atòmas;
• ilgasis, jei skiemens centrą sudaro ilgasis balsis ir dvigarsis, pvz.: rstas, rstas, katas, vikas; ksnis, sprsti, kándo, vérda; tltas, kùlti.

Trumpajame skiemenyje žymimas tik kirtis (virš balsio rašomas kairinis kirčio ženklas), o ilgajame – kirtis ir priegaidė. Priegaidė – ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo moduliacija. Pagal šį požymį kirčiuoti skiemenys yra dvejopi:

• tvirtapradžiai yra tie skiemenys, kurių stipriau ištariama pradžia, pvz.: kóšė, rgti, káltas, mérkti, mnti, vrto;
• tvirtagaliai yra tie skiemenys, kurių stipriau ištariama pabaiga, pvz.: kõšė, rkti, katas, mekti, miñti, vito.

Jeigu ilgąjį kirčiuotą skiemenį sudaro balsis, kirčio ženklas rašomas virš jo, jeigu dvigarsis, tvirtapradės priegaidės ženklas rašomas virš pirmojo dvigarsio dėmens (balsio), tvirtagalės – virš antrojo (priebalsio ar balsio). Tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu arba kairiniu kirčio žen-klu.

Dešininiu ženklu žymimi tvirtapradžiai skiemenys, kurių centrą sudaro ilgieji balsiai, dvigarsiai su pirmuoju dėmeniu a, e (ai, au, ei, al, am, an, ar, el, em, en, er), pvz.: šokja, j-ra, brsti, ksnis, penas, úostas, láimė, léisti, kálnas, sámtis, ántis, kártis, kélmas, témsta, sénti, vér-da. Šių dvigarsių pirmieji dėmenys visada pailgėja (transkripcijoje pailgėjimas žymimas tašku apačioje greta pailgėjusio dėmens), pvz.: láukia – [lá.ukʼe], kánda – [ká.nda].

Kairiniu kirčio ženklu žymimi tie tvirtapradžiai skiemenys, kurių centrą sudaro ui, tarptau-tinių žodžių eu, oi, ou, mišrieji dvigarsiai su pirmaisiais dėmenimis i, u (il, im, in, ir, ul, um, un, ur) ir tarptautiniuose žodžiuose vartojami mišrieji dvigarsiai su o, e (ol, om, on, or, el, em, en, er), jų pirmasis dėmuo bendrinėje kalboje turi būti tariamas trumpas, pvz.: zùiti, klòunas, sinusòi-dė, tltas, kmti, tnti, sprti, sùltys, kùmštis, skùndė, kùrti, kòlba, kòmpasas, kònsu-las, spòrtas. Bendrinės kalbos normos reikalauja nepailginti tvirtapradžio šių dvigarsių dėmens. Transkribuojant šių dvigarsių priegaidė žymima dešininiu kirčio ženklo, pvz.: plkas – [pʼlkas], pùlti – [púlʼtʼi].

Tvirtagaliai skiemenys visada žymimi riestiniu ženklu virš vienbalsio ar dvigarsio antrojo dėmens, pvz.: sõdas, knỹgą, gržą, ksti, sniẽgas, liniuõtė, lakas, laũkas, rekia, žvagas, kaštis, skrañdis, vagas, veka, leñtą, señka, skreñda. Tvirtagalių dvigarsių antrieji dėmenys pailgėja ir tas požymis fiksuojamas transkribuojant, pvz.: laũkas – [laũ.kas], rañda – [rañ.da], šikas – [šʼi.kas].

Plačiau apie lietuvių kalbos kirčiavimo sistemą žr. Mikulėnienė, Pakerys, Stundžia 2008; Stundžia 2009. Internete lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo galima mokytis: Kazlauskienė, 2012 (prieiga: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:B.03~2012~ISBN_978-9955-12-799-4).

Rišlioje kalboje kai kurie žodžiai netenka kirčio. Tai priklauso nuo daugelio dalykų: tempo, kalbos dalių, skiemenų skaičiaus ir kt. Rengiant žodyną šlijimo paisyta tik kirčiuojant morfologines samplaikas, pvz.: bet kuriuõs, kai ku.

Lietuvių bendrinėje kalboje yra nemažai kirčiavimo variantų, jie yra lygiaverčiai ir taisyklingi, pvz.: ãvalynė ir avalỹnė; sąveikáuti, sąveikáuja, sąveikãvo; są́veikauti, są́veikauja, są́veikavo; patogia, patõgiai; ik, ki. Žodyne yra pateikiami abu variantai.

Bendrinėje lietuvių kalboje žodžiai paprastai turi vieną kirtį. Tačiau labai ilgi dūriniai (ypač tarptautiniai) gali būti ištariami su šalutiniu kirčiu, pvz.: ˌketuriasdẽšimt. Kai kurių žodžių šalutinis kirtis pažymėtas ir šiame žodyne (simboliu „ ˌ “ žymimas šalutinis kirtis).