I. Pagrindinės tyrimų kryptys
Taikomųjų psicho- ir sociolingvistinių tyrimų mokslininkų grupė vykdo tarpdisciplininius psicho- ir sociolingvistinius tyrimus, paremtus skaitmeninių išteklių analize, eksperimentiniais tyrimais ir apklausų rezultatais.
Šios krypties mokslininkai analizuoja kalbos ar kalbų vartojimo ypatybes, kalbos sistemos pokyčius, susijusius su globalizacija ir atskleidžiančius kalbos/šnekos įvairovės-stabilumo fenomeną; tiria kalbos raidos ypatumus daugiakultūrėje ar daugiakalbėje visuomenėje, aprašo tipinę kalbos raidą, būdingą lietuvių kalbai, ir lygina ją su kitomis kalbomis, kas ypač svarbu daugiakalbėje visuomenėje. Mokslininkai siekia įvertinti globalizacijos, daugiakultūriškumo, imigracijos ir emigracijos poveikį šiandieninei kalbos situacijai, kalbos kitimui ir kalbos raidai, tirti ir analizuoti klausimus, susijusius su kalbos politika; identifikuoti ir analizuoti su daugiakultūriškumu ir daugiakalbyste susijusias problemas Lietuvoje ir tirti jas Europos kontekste. Mokslo grupės tyrėjai stebi ir prognozuoja kalbos vystymosi tendencijas, teikia ekspertines konsultacijas valstybinėms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei švietimo agentūrai, Lietuvos logopedų asociacijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacijai).
Šios mokslininkų grupės tyrimų tematika apima tris pagrindines kryptis (bet jomis neapsiriboja):
Psicholingvistiniai tyrimai. Ši kryptis apima psicholingvistinius suaugusiųjų ir vaikų kalbos tyrimus, didžiausią dėmesį skirdama kalbos formavimosi ir suvokimo procesams. Tyrimai apima tipinės ir netipinės kalbos raidos, įskaitant daugiakalbystės ir neišplėtotosios kalbos, reiškinius.
Sociolingvistiniai tyrimai. Ši kryptis apima sakytinės kalbos, jos atmainų tyrimus, kalbėtojų nuostatas ir jų kaitą, įvairių socialinių / etninių grupių kalbą ir komunikacinę kompetenciją, daugiakalbystę. Tyrimai atliekami taikant įvairius socialinių ir humanitarinių mokslų metodus.
Skaitmeninių sakytinės kalbos išteklių, moksliškai susistemintų duomenų rinkinių ir tarpdisciplininių priemonių kūrimas ir plėtojimas. Šia kryptimi siekiama kurti ir plėtoti: sakytinės kalbos tekstynus (sakytinės suaugusiųjų kalbos, vienkalbių, dvikalbių vaikų kalbos ir kt.); kalbos mokymosi, kalbos raidos vertinimo, sociolingvistines ir kt. apklausas; eksperimentinius testus (skirtus kalbos raidai ar vartosenai tirti), duomenų bazes (apimančias eksperimentinių tyrimų ir apklausų rezultatus).
Siekiant kalbos išteklių ir kuriamų priemonių reprezentatyvumo, didelis dėmesys skiriamas ne tik skaitmeninių duomenų gavybai, bet ir validacijai bei tvarkybai. Kaupiant skaitmeninius išteklius taikomi įvairūs metodai, kuriais renkami duomenys, pvz., vaikų kalbos duomenys kaupiami taikant ilgalaikio stebėjimo, eksperimentinį, pusiau struktūruoto interviu metodus. Suaugusiųjų sakytinės kalbos duomenys kaupiami stebėjimo būdu. Duomenų bazės, apimančios sociolingvistinei analizei reikalingus duomenis, kaupiamos taikant kiekybinės ir kokybinės apklausos ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Kuriant kalbos mokymosi, kalbos raidos vertinimo priemones (testus), atliekami bandomieji (pilotiniai) tyrimai, statistinės analizės metodais įvertinamas rezultatų patikimumas.
II. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymų sritys
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymų sritys: humanitarinių mokslų (kalbotyra, kalbos politika) ir socialinių mokslų (pedagogika, logopedija, psichologija).