VDU Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro ištakos susijusios su vaikų kalbos tyrimais. 1994 m. dalyvaujant Vienos universiteto profesoriaus W. U. Dreslerio vadovaujamame tarptautiniame projekte ,,The Acquisition of Pre- and Protomorphology“, skirtame vaikų kalbos įsisavinimo tyrimams, buvo pradėti kaupti lietuvių vaikų kalbos duomenys. I. Dabašinskienė (anksčiau – Savickienė), P. Wojcik ir M. Smoczynska sukaupė ir suskaitmenino dviejų vaikų kalbos įrašus bei, naudodami kompiuterinę programą CHILDES (angl. Child Language Data Excange System http://childes.psy.cmu.edu/, MacWhinney 2000), sukūrė transkribuotą ir gramatiškai anotuotą šių vaikų kalbos duomenų bazę. Minimą duomenų bazę galima laikyti pirmuoju sakytinės lietuvių kalbos tekstynu, kuriuo remiantis atlikti tyrimai leido susiformuoti lietuviškajai psicholingvistikos mokyklai, taip pat atvėrė erdvę sakytinės kalbos tyrimams. I. Dabašinskienės ir kolegų pradėta kurti lietuvių vaikų kalbos duomenų bazė plečiama iki šiol. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete kaupiamą vaikų kalbos tekstyną sudaro tekstine forma transkribuoti ir morfologiškai anotuoti 7 vaikų kalbos įrašai, surinkti ilgalaikio stebėjimo metodu ir apimantys vaikų kalbos duomenis nuo gramatinės sistemos formavimosi pradžios iki jos įsitvirtinimo, vidutiniškai nuo 1,7 m. iki 3,5 m.
Vaikų kalbos tyrimai peraugo į platesnius sakytinės kalbos tyrimus, apimančius spontaninę šnekamąją kalbą ir parengtą viešąjį kalbėjimą. Siekiant sukaupti natūralios sakytinės suaugusiųjų kalbos duomenis, 2006 m. VDU buvo pradėtas kurti Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas (http://sakytinistekstynas.vdu.lt/), kurį šiuo metu sudaro apie 300 000 morfologiškai anotuotų žodžių formų. Vykdant įvairius LMT finansuojamus projektus sakytinės kalbos duomenys kaupti įvairiuose Lietuvos regionuose. Transkribavimui ir gramatiniam sakytinės kalbos duomenų anotavimui pritaikyta programa CHILDES, kuria anotuojant tekstus remiamasi specialia forma pateikiamu leksikonu. Sakytinės kalbos anotavimui naudojamą leksikoną parengė I. Dabašinskienė, A. Utka, L. Kamandulytė-Merfeldienė (plačiau skaityti Kamandulytė-Merfeldienė, 2017, Sakytinės lietuvių kalbos tekstynas – natūralios vartosenos tyrimų šaltinis, Taikomoji kalbotyra 9), jis nuolat papildomais naujais žodžiais ir jų formomis.
2008 m. Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centro mokslininkai kartu su kolegomis įsitraukė į klasterio “Daugiakultūriškumo ir kalbos kaitos tyrimai globalizacijos kontekste”. Klasterio mokslininkai analizavo kalbos vartojimo ypatybes, kalbos sistemos pokyčius, susijusius su globalizacija, kalbos raidos ypatumus daugiakultūrėje ar daugiakalbėje visuomenėje, tyrė klausimus, susijusius su kalbos politika. Vykdant įvairius projektus buvo ne tik plečiami anksčiau aprašyti tekstynai, bet ir sukurta kalbos raidos diagnostikos priemonių, eksperimentinių kalbos įsisavinimo tyrimo testų, parengta standartizuojama kalbos raidos vertinimo metodika ir tam skirta priemonė.
Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centro mokslininkai yra koordinavę ir vykdę daugiau nei 20 tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų, skirtų sakytinės suaugusiųjų kalbos, vaikų kalbos, daugiakalbystės, lingvistinio kraštovaizdžio, kalbos tapatybės tyrimams. Iš jų vertėtų išskirti projektą “Friendly Resources for Playful Speech Therapy – Frepy“, apdovanotą Švietimo mainų paramos fondo Kokybės statulėle, taip pat Europos komisijos – Europos kalbų ženklu. Reikia paminėti, kad pastarojo projekto metu sukurta priemonė iki šiol yra viena tarp labiausiai naudojamų kalbos terapijos priemonių logopedų praktinėje veikloje.
Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės centro temomis apgintos 8 mokslo disertacijos, parengta daugiau apie 200 mokslo publikacijų. Šio centro mokslininkai nuolat teikia ekspertines konsultacijas valstybinėms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei švietimo agentūrai, Lietuvos logopedų asociacijai, Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacijai ir t.t.).